Per amžius auksas buvo pinigų metalu ir turėjo itin svarbų vaidmenį visuose žmonijos vystymosi etapuose. Žmonės visuomet kaupė auksą, žinodami, kad jis niekad nepraras savo vertės, aukso pagrindu susiformavo pinigų sistema. Auksas - valiuta, kuri perkama ir parduodama visame pasaulyje. Būtent auksas daugelyje šalių sudaro didžiąją finansinių rezervų dalį.

 

 

Aukso monetos visuomet buvo vertinamos dėka savo grožio, istorinės reikšmės bei to vaidmens, kurį suvaidino kiekvienos tautos gyvenime.

Aukso moneta – moneta, nukaldinta iš aukso arba lydinio, kuriame vyrauja auksas. Auksas buvo naudojamas monetoms kaldinti nuo pat monetų išradimo, daugiausia dėl paties aukso vertės.

 

Auksas buvo naudojamas monetų kalyboje nes yra:

 

 

Pirmoji auksinė moneta buvo nukaldinta iš natūralaus, gamtinio aukso ir sidabro lydinio, kuris buvo vadinamas ‘electrum’. Elektrumas yra natūraliai pasitaikančio aukso rūšis, savo sudėtyje turinti nuo 15% iki 50% sidabro. Elektrumo spalva buvo nuo blyškiai iki skaisčiai geltonos, priklausomai nuo aukso ir sidabro proporcijų bei kitų metalų priemaišų.

Natūraliame Vakarų Anatolijos elektrume aukso buvo nuo 70% iki 90%, o senovės Lydijos monetų elektrume aukso buvo 45–55%. Tuo remiantis spėjama, kad monetas imta kaldinti tam, kad gauti pelno iš kaldinimo aukso monetų, kurios aukso turėjo mažiau negu natūralus regiono auksas.

Pirmoji auksinė moneta įgavo statero pavadinimą. Stateras svėrė apie 14g ir jame buvo pavaizduotas liūtas – simbolinis Lydijos sostinės bei Mermnado dinastijos gyvūnas. Staterai buvo kaldinami, kaitinant elektrumo lydinio gabalus ir apdirbant juos plaktuku. Pirmoji moneta turėjo atvaizdą tik vienoje pusėje.

 

Rinkti monetas žmonės pradėjo dar Renesanso laikotarpiu, laikant jas nuostabiais meno kūriniais. Vėliau, aristokratų pilyse ir rūmuose pradėjo atsirasti kambariai, kuriuose buvo saugomi reti piniginiai vienetai. Buvo kuriami senovinių objektų aprašymai, tačiau ne visuomet juose pateikta informacija buvo patikima.

 

Naudingi patarimai

 

Numizmatai ypatingai vertina senovines monetas. Kiekvienas kolekcionierius svajoja turėti nors vieną monetos egzempliorių, kuriam yra keli šimtai metų. Retos senovinės monetos yra vertinamos ne tik dėl estetinio malonumo, tačiau jų savininkui gali užtikrinti pelningą sandorį, juk neriklausomai nuo šalies finansinės ir ekonominės būklės, aukso monetos savo vertės nepraranda.

 

Besivystant kompiuterinėms technologijoms, klausimas, kur parduoti senovines monetas, turi labai paprastą atsakymą. Pirmiausia, reikėtų užsiregistruoti numizmatų forumuose arba interneto aukcionuose. Atsiradus tokioms pardavimų platformoms, monetų rinkos likvidumas ženkliai padidėjo. Šis pardavimo būdas yra pats parankiausias - būtina tiesiog patalpinti nuotrauką, objekto aprašymą ir laukti, kol atsiras pirkėjas. Nepaisant to, tokiose tinklapiuose yra daug naudingos informacijos numizmatikos tematika bei vertingų monetų kainų katalogai. Tai pat galima pabedrauti su patyrusiais kolekcionieriais ir sužinoti įdomių dalykų.

 

Dideliuose miestuose yra galimybė nusinešti senovinę monetą į numizmatų susibūrimų vietas. Yra šansas parduoti monetą už gerą kainą, tačiau neretai pasitaiko ir apgaulių iš pirkėjų pusės. Todėl, jei turite retą monetos egzempliorių, skaičiuojantį solidų amžių, neskubėkite jo parduoti, nuodugniau pasidomėkite jo istorija, verte. Galbūt ši moneta taps Jūsų asmeninės kolekcijos pradžia.

 

Jeigu norite investuoti lėšas į kolekcines aukso monetas, turite apie jas išmanyti geriau, negu pardavėjas, iš kurio jas perkate. Tik tuomet investicijos taps pelningomis. Kuomet pradedantis kolekcionierius perka aukso monetą iš patyrusio numizmato, beveik visais atvejais, sandoris įvyks ne jo naudai.

Kolekcinės monetos kaina priklauso nuo jos numizmatinės vertės, metalo kainos bei pardavėjo pelno. Brangios ir retos aukso monetos - visais atvejais puiki investicija. Reikėtų pastebėti, kad retų aukso monetų rinka yra nedidelė, o kaina visuomet priklauso nuo to, ar susitiks tinkamas pardavėjas su tinkamu pirkėju. Numizmatinė šios aukso monetos vertė susideda iš kelių dalykų: monetos unikalumas, amžius, fizinė būklė ir piešinys.

Pradedančiajam kolekcionieriui tai pat reikėtų žinoti, kad užsienio aukso monetų numizmatinė vertė labai sumažėja už šalies, kurioje ji buvo išleista, ribų. Staigiai parduoti tokios monetos už maksimalią kainą tikriausiai nepavyks, nes teks ieškoti užsienio pirkėjo. Tai pat reikės įvertinti siuntimo mokesčius.

 

Tam, kad investicijos į kolekcines aukso monetas taptų pelningomis, reikėtų jų kolekcionavimą paversti hobiu. Vertėtų susipažinti su vietiniais aukso monetų pirkėjais, tarp kurių neabejotinai atsiras sąžiningų ir gerbiamų specialistų. Įstojimas į numizmatų klubą užtikrins gausybę reikalingos ir naudingos informacijos. Galiausiai tai pavirs labai gera investicja.

 

Investicinės aukso monetos leidžiamos dideliais tiražais ir neturi aukštos numizmatinės vertės. Jų vertę sudaro grynojo tauriojo metalo kiekio monetos sudėtyje kaina bei monetos nukaldinimo kaina. Tačiau investicinis auksas ypač populiarus numizmatikoje, daugelis žinomiausių pasaulio monetų kalyklų nuolatos kaldina investicines, gryno aukso monetas skirtas ne tik investicijai, bet ir numizmatinėms kolekcijoms. Šios investicinės aukso monetos patrauklios tuom, kad naujai nukaldintos monetos yra priklausomos nuo pasaulinės aukso biržos kainos, o po to jų kaina kyla, kaip numizmatinių vertybių, atsižvelgiant į nukaldinimo metus ar kitas išskirtines atskirų metų monetų detales.

Esant būtinybei tokią monetą galima greitai parduoti už adekvačią kainą. Juolab, kad padirbtų investicinių monetų žymiai mažiau, nei kolekcinių. Tad, investicijos į investicines aukso monetas žymiai paprastesnės už kolekcinių monetų pirkimo procesą.